- pijukas
- ×pijùkas, -ė smob. (2) Lkm, Pnm žr. pijokas: Pijukas yra mielių vamzdelis J. Nėr drausmės, grasos pijukui J. Pažadėjai berneliui, berneliui pijukėliui JV791.
Dictionary of the Lithuanian Language.
pijukas
Look at other dictionaries:
atsapenti — intr. ateiti svyruojant: Pijukas atsapẽno, t. y. atėjo J. sapenti; atsapenti … Dictionary of the Lithuanian Language
drimbt — drìmbt interj. dribt, plempt: Drimbt atsisėdo pijukas J … Dictionary of the Lithuanian Language
dugnai — dugnaĩ sm. pl. (4) 1. žr. dugnas 1: Pijukas į dugnùs numarmėjo J. ^ Kad tu jūrų dugnaĩs nueitum J. 2. žr. dugnas 7: Anuos dugnuõs buvo daug lytaus Jrb. Gandau parsigandau: atėjo iš dugnų̃ toks nepažįstamas Jrb … Dictionary of the Lithuanian Language
dulkt — dùlkt interj., dul̃kt 1. kartojant nusakomas dulkėjimas, dulkinimas: Vieškelis tik dulkt dulkt dulka rš. Dul̃kt dul̃kt kad dulkina maišą, pradėm visas kiemas aprūko Vvr. 2. kartojant nusakomas ilgų drabužių plevėsavimas: Bobos sijonas dùlkt… … Dictionary of the Lithuanian Language
dunzginti — dùnzginti, ina, ino, duñzginti 1. intr., tr. dunzgenti, daužyti: Eik žiūrėk, kas tę į duris dùnzgina Kltn. Pijukas duris dùnzgina su kumste J. Vėjas langenyčias duñzgina Sb. 2. tr. austi: Kam audei dùnzginai plonąsias drobeles? JD741.… … Dictionary of the Lithuanian Language
dūrinti — 1 dū̃rinti ( yti Skr), ina, ino intr. Ms, Slnt eiti akis į žemę įdūrus, dūlinti: Pijukas dū̃rina, t. y. eina akis nuleidęs J. Kur taip dū̃rini nosį nuleidęs? Vkš. Vyrai dū̃rino laukan it musę kandę Šv. Kunigai dūrino susiraukę it žemę pardavę… … Dictionary of the Lithuanian Language
garginti — garginti, ina, ino tr. 1. varginti, engti: Ponas galžuda gargina žmogų, t. y. dovija, smaugia J. 2. pilti, kliukinti: Pijukas gargina į dantis arielką, t. y. pila J. garginti; išgarginti; nugarginti … Dictionary of the Lithuanian Language
gogė — sf. (1) J, gògė (2) juok. galva: Į gogę duok arielkos, t. y. į galvą J. Pijukas įkišo gogę J. Kai duosiu į gògę! Lp … Dictionary of the Lithuanian Language
išalasuoti — ×išalasuoti intr. 1. alasuojant praleisti kurį laiką: Piemens išalasãvo visą pusdienį Ilg. 2. Pijukas išalasãvo iš namų, t. y. išėjo alasuodamas J. alasuoti; išalasuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
išgrabėti — išgrabėti, ìšgraba, ėjo intr. brazdant išeiti, išvykti: Pijukas grabėte išgrabėjo, t. y. išvažiavo J. grabėti; įgrabėti; išgrabėti; nugrabėti … Dictionary of the Lithuanian Language
